))
Ryto allegro. Vilnius siekia prieinamumo visiems – kokios opiausios problemos?
Manage episode 353340313 series 2315864
Inhoud geleverd door LRT. Alle podcastinhoud, inclusief afleveringen, afbeeldingen en podcastbeschrijvingen, wordt rechtstreeks geüpload en geleverd door LRT of hun podcastplatformpartner. Als u denkt dat iemand uw auteursrechtelijk beschermde werk zonder uw toestemming gebruikt, kunt u het hier beschreven proces https://nl.player.fm/legal volgen.
Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.
Kultūros komentare rašytoja Giedrė Kazlauskaitė brėžia liniją tarp neseniai įsisukusio skirstymo į didžiąsias asmenybes ir vidutinybes ir kalba apie dar vieną tipą – ribines asmenybes.
„Esu pasirengęs savo, kaip ruso, kūrybos atšaukimui“, – teigia režisierius Ivanas Vyrypajevas. Jis šiuo metu repetuoja būsimą premjerą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Sako stipriai mylintis mūsų šalies teatrą, o iš Rusijos išvykęs amžiams
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos paroda „Lex retro non agit. 18. BYLA“ – tai įvairių sričių menininkų bei menotyrininkų interpretacijos, atskleidžiančios kūrėjų požiūrį į ketverius metus trukusią teismo bylą dėl Šiuolaikinio meno centro ieškinio, siekiant iškeldinti Lietuvos dailininkų sąjungą iš patalpų Vokiečių gatvėje 2.
Vilniaus Taryba praėjusią savaitę patvirtino universalaus dizaino principų strategiją – „Miestas visiems“. Jos tikslas – užtikrinti, kad miesto fizinė ir virtuali aplinka būtų lygiai prieinama visiems miestiečiams – aukštiems, žemiems, gerai matantiems ir silpnaregiams, vaikams, senjorams, gyventojams su individualiais poreikiais. Tokiu atveju nereikia kurti gaminių ar paslaugų atskirai kiekvienai grupei, todėl laikytis šio standarto verta net ir ekonomiškai. Kokius pokyčius numato ši strategija? Kaip į jos kūrimą įtraukiama bendruomenė?
Šiuolaikinio meno centras pristato knygą „Pokalbiai apie Lietuvos šiuolaikinį meną”, kurioje – žvilgsnis į praeitį ir dabartį bei siekis geriau įsivaizduoti šios krypties meno lauko ateitį Lietuvoje. Kur lietuviškasis šiuolaikinis menas nukeliavo, atsispyręs nuo savo pradžios taško? Kaip skirtingai jį mato daugiabalsė kultūros bendruomenė?
Vilniaus vardas vis garsiau skamba tarptautinėje kino erdvėje. Įvairias sostinės vietas ekranuose jau išvydo milijonai užsienio serialų tokių kaip „Stranger Things“ ir „Černobylis“ žiūrovų visame pasaulyje. Vilniaus kino biuras pirmą kartą inicijavo tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje pastarąjį penkmetį sparčiai augo nacionalinių ir tarptautinių kino projektų apimtys. Kas traukia užsienio kino projektus į Lietuvą? Kaip galime šį susidomėjimą stiprinti?
Ved. Urtė Karalaitė
…
continue reading
Kultūros komentare rašytoja Giedrė Kazlauskaitė brėžia liniją tarp neseniai įsisukusio skirstymo į didžiąsias asmenybes ir vidutinybes ir kalba apie dar vieną tipą – ribines asmenybes.
„Esu pasirengęs savo, kaip ruso, kūrybos atšaukimui“, – teigia režisierius Ivanas Vyrypajevas. Jis šiuo metu repetuoja būsimą premjerą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Sako stipriai mylintis mūsų šalies teatrą, o iš Rusijos išvykęs amžiams
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos paroda „Lex retro non agit. 18. BYLA“ – tai įvairių sričių menininkų bei menotyrininkų interpretacijos, atskleidžiančios kūrėjų požiūrį į ketverius metus trukusią teismo bylą dėl Šiuolaikinio meno centro ieškinio, siekiant iškeldinti Lietuvos dailininkų sąjungą iš patalpų Vokiečių gatvėje 2.
Vilniaus Taryba praėjusią savaitę patvirtino universalaus dizaino principų strategiją – „Miestas visiems“. Jos tikslas – užtikrinti, kad miesto fizinė ir virtuali aplinka būtų lygiai prieinama visiems miestiečiams – aukštiems, žemiems, gerai matantiems ir silpnaregiams, vaikams, senjorams, gyventojams su individualiais poreikiais. Tokiu atveju nereikia kurti gaminių ar paslaugų atskirai kiekvienai grupei, todėl laikytis šio standarto verta net ir ekonomiškai. Kokius pokyčius numato ši strategija? Kaip į jos kūrimą įtraukiama bendruomenė?
Šiuolaikinio meno centras pristato knygą „Pokalbiai apie Lietuvos šiuolaikinį meną”, kurioje – žvilgsnis į praeitį ir dabartį bei siekis geriau įsivaizduoti šios krypties meno lauko ateitį Lietuvoje. Kur lietuviškasis šiuolaikinis menas nukeliavo, atsispyręs nuo savo pradžios taško? Kaip skirtingai jį mato daugiabalsė kultūros bendruomenė?
Vilniaus vardas vis garsiau skamba tarptautinėje kino erdvėje. Įvairias sostinės vietas ekranuose jau išvydo milijonai užsienio serialų tokių kaip „Stranger Things“ ir „Černobylis“ žiūrovų visame pasaulyje. Vilniaus kino biuras pirmą kartą inicijavo tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje pastarąjį penkmetį sparčiai augo nacionalinių ir tarptautinių kino projektų apimtys. Kas traukia užsienio kino projektus į Lietuvą? Kaip galime šį susidomėjimą stiprinti?
Ved. Urtė Karalaitė
1000 afleveringen
Delen
